- pasakininkas
- pãsakininkas (-inykas), -ė smob. (1) 1. kas moka daug pasakų, pasakotojas: Didelis pãsakinykas buvo Rimas diedelis. Ko jis neprisakydavo! Ėr. Ji tokia pãsakinykė, tai moka pašnekėt, padainuot Kp. Oi, tamsta pãsakinykę i atradai! Ps. Kiek mes tada gražių pasakų prisiklausysime, pasikvietę mano dėdę pasakininką... Vaižg. Išmirė visi senovės žmonys pãsakininkai Trk. 2. pasakų kūrėjas: Tokiu pasakininku satyriku ... buvo Aisopas LTII503(Bs). Kaip pasakininkas, Andersenas neturi sau lygių J.Balč.
Dictionary of the Lithuanian Language.